Upės. Lietuvoje yra apie 29 tūkst. vandentakių, ilgesnių kaip ¼ km. Tiksliai nustatytas upių ir upelių, ilgesnių kaip 3 km, skaičius – jų yra net 4418. Per Lietuvą teka 17 upių, ilgesnių kaip 100 km: Nemunas (bendras ilgis – 937 km), Neris (510 km), Venta (343 km), Šešupė (298 km), Šventoji (246 km), Nevėžis (209 km), Merkys (203 km), Minija (202 km), Nemunėlis (199 km), Jūra (172 km), Mūša (157 km), Lėvuo (140 km), Šušvė (135 km), Dubysa (131 km), Širvinta (129 km), Šešuvis (115 km), Mituva (102 km). Prie didesniųjų upių priskirtina ir Ventos intakas Virvyčia (99,7 km), Dubysos intakas Kražantė (96 km) bei Neries intakas Žeimena, kurios ilgis, priklausomai nuo ištakų apibūdinimo, siekia iki 114 km. Ilgiausia upė, visa sutelpanti Lietuvos žemėse, yra Šventoji.

Lietuvoje prasideda dar keletas didelių upių, tačiau Lietuvos teritorijoje esantis jų ruožas – trumpesnis nei 100 km. Tai – Dysna (173 km), Švėtė (118 km), Katra (109 km), Bartuva (101 km).

Bendras upių ir kanalų vagų ilgis Lietuvoje – net 76,8 tūkst. km. Hidrografinio tinklo tankumas Lietuvoje – 0,98 km2 (įskaitant magistralinius melioracinius kanalus – 1,18 km2). Didžiausias upelių tankumas yra Mūšos–Nemunėlio baseine (Šiaurės Lietuvoje) – apie 1,38 km/km².

Ežerai. Dėl drėgmės pertekliaus ir ledynų „palikimo“ Lietuvoje gausu ežerų. Jų esama apie 6000, o bendras ežerų plotas – 914 km². Dar esama apie 1335 senvagių ežerų upių slėniuose ir apie 300 itin smulkių karstinių ežerėlių žemės įgriuvose. Vidutinis Lietuvos teritorijos ežeringumas yra 1,4%, tačiau ežerai pasiskirstę labai netolygiai. Dauguma (2/3) ežerų  telkšo dubakloniuose (ledyno išgraužtuose giliuose kloniuose). Aukštumose gausu nedidelių, bet gilių termokarstinių ežerų, susidariusių ištirpus požeminiams ledo luitams. Didžiausi ežerai susidarė ledyno liežuvių įspaustose ir moreninių darinių patvenktose daubose. Ežeringiausios yra Baltijos aukštumos, ypač – šiaurės rytinė jų dalis, kur ežerai užima dešimtadalį paviršiaus. Šiuose kraštuose susidarė didžiuliai Zarasų, Molėtų ir kiti ežerynai. Mažiausia ežerų yra Pietryčių Lietuvoje, kurios paviršių sudarė priešpaskutinis apledėjimas, bei Vidurio ir Šiaurės Lietuvos lygumose: šių kraštų upės nudrenavo poledyninius vandens telkinius, o seklūs ežerai jau virto pelkėmis. Apie 35% Lietuvos ežerų yra pratakūs, 12% – vandenskyriniai, o daugiausia (52%) yra nenuotakių ežerų. Įvairiose Lietuvos vietose aptinkama nedidelių periodiškai išnykstančių ir vėl atsirandančių ežerų. Ypatingas ežeras yra Krokų Lanka (ties Nemuno žiotimis), susidaręs upės nešmenims atitvėrus Kuršių marių dalį. Didžiausias (40 ha) salpinis ežeras – Merguva – driekiasi Nemuno žemupyje net 3,5 km.

Dauguma ežerų – nedideli: net pusė ežerų yra mažesni nei 5 ha. Tik 160 ežerų yra didesni nei 100 ha. Didžiausias Lietuvos ežeras yra šiaurrytiniame Lietuvos kampe tyvūliuojantys Drūkšiai (4480 ha, iš jų apie 250 ha priklauso Baltarusijai; kitais duomenimis, ežero plotas yra nuo 4226 iki 4900 ha). Jame sukaupta ir daugiausia vandens – 368 mln. m³. Dideli yra Dysnų (2439 ha), Dusios (2334 ha), Vištyčio (Lietuvos– Rusijos pasienyje, apie 1800 ha, Lietuvai priklauso tik apie 40 ha), Sartų (1332 ha), Luodžio (1302 ha), Metelio (1286 ha), Avilio (1258 ha), Platelių (1204 ha), Rėkyvos (1185 ha), Alaušo (1054 ha), Žuvinto (1027 ha), Lūksto (1018 ha), Asvejos (1015 ha) ežerai. Didžiausią baseiną (vandens surenkamąją teritoriją) turi Sartai – net 1363 km².Daugumos Lietuvos ežerų gylis – iki 10 m. Giliausi yra dubakloniuose ir prieledyninių krioklių išmuštose daubose telkšantys ežerai. Iš ištirtų ežerų giliausias yra Tauragnų ežeras – 60,5 m. Gilesni kaip 40 m yra didieji Vištyčio, Asvejos, Platelių, Alaušo ežerai, o taip pat mažytis (20 ha) Malkėstaičio ežeras (Molėtų rajone), kurio gylis – net 57 m.

Lietuvos ežerų dubenų formos yra labai įvairios. Sudėtingiausios jos – aukštumose. Apskaičiuota, kad bendras Lietuvos ežerų pakrantės ilgis yra net 6240 km. Ežerus puošia apie 300 salų.   Lietuvos ežeruose sukaupta daugiau nei 5,2 mlrd. m³ vandens. Dažniausiai jis mažai mineralizuotas (<0,3 g/l ištirpusių medžiagų). Įprastas Lietuvos ežerų skaidrumas – 1–4 m, tačiau švariuose termokarstiniuose ežeruose jis siekia ir 7 m. Gausu saugomų ežerų.